Kalba
- Nuo indoeuropiečių iki baltų
- Senoji lietuvių raštija
- Lietuvių kalbos tarmės
- Kalba ir žmogus
- Fonetika
- Kirčiavimas
- Leksika
- Žodžių daryba
- Rašyba
- Rašybos sąvoka ir pagrindiniai principai
- Balsių rašyba
- Priebalsių rašyba
- Žodžių rašymas kartu ir atskirai
- Brūkšnelio rašymas
- Didžiųjų raidžių rašymas
- Žodžio dalies kėlimas į kitą eilutę
- Santrumpos
- Skaičių rašymas
- Morfologija
- Sintaksė
- Skyryba
- Stilistika ir retorikos pagrindai
- Teksto kūrimas
- Kalbos tiriamojo darbo etapai
Rašybos sąvoka ir pagrindiniai principai
Rašybos samprata apima kalbos garsų žymėjimą raidėmis ir konkrečių žodžių rašymo taisykles. Lietuvių kalbos rašyba remiasi fonetiniu, morfologiniu ir tradiciniu principais.Remiantis fonetiniu principu žodžiai rašomi taip, kaip girdimi (laužas, pirštas, krapštyti, pilkas, kregždė, pokštas). Fonetiškai visada rašomi šaknies balsiai.
Remiantis morfologiniu principu, tos pačios morfemos rašomos vienodai, neatsižvelgiant į jų tarimo skirtumus, atsiradusius dėl garsų sąveikos žodyje (bėga, bėgti; veža, vežti; iššokti, išaugti, užkrauti, užeiti).
Remiantis tradiciniu principu žodžiai ar atskiros morfemos rašomi taip, kaip iš seno įprasta juos rašyti (ąsotis, ąžuolas, šąla, kąsti, sąjunga, įsčios). Remiantis šiuo principu rašomas minkštumo ženklas ir priebalsė j prieš dvibalsį ie žodžio pradžioje.
